nerealus zveris(kazkaip suniu jis man nesivadina),ziuriu ir atsiziuret negaliu.Su juo keiciasi visas dienos rezimas,atrandi ko anksciau nepastebejai.Guli ant lovos ir ziuri i mane ir, kiek suprantu, tik mane viena jis pasauly siuo metu taip myli...Jei iseinu i darba,girdziu kaip jis draskosi,kaukia,net zmona negali susitvarkyt,tada ji atsiveza Giriu pas mane i darba, o jis taip is dziaugsmo cypia,kad sueina zmones is kitu parduotuviu paziuret...Tokio istikimo draugo gali ir du gyvenimus nugyvent ir nerast...Turejau anksciau visokiu sunu ir kilmingu ir ne,bet visi jie buvo tikri sunys - kur est duoda, ten ir gerai,kas paglosto tas jau ir draugas,aisku dresura charakteri keicia,bet va, Girius jau dabar jei pamato koki suni ar zmogu,tai bega pas mane ir uz koju pasislepia.Keista siek tiek,kad jis sunu nemegsta ir nezaidzia su jais(tik su tokiu dideliu labradoru zaide),netoli yra gyvunu prieglauda, tai girdisi lojimas,kai arciau prieinam Girius urzgia cypia ir toliau nebenori eiti.
|
09-06-2006, 09:46
Threaded Mode