Dingo Grej'us

[auuuu]

vis svarstydavau, kas sunkiau: žinoti, kad nebėra tarp gyvų, ar galvoti, kad tiesiog "dingo"....
turbūt nėra nieko sunkesnio kaip laukti....o dar kai prie laukimo prisideda ilgesys, tai rodos gali su peiliu riekti tą bjaurų jausmą, kuris susidaro....daugelis turbūt galėtų pasakyti, kad "tai tik šuo. gi galite kitą įsigyti.."..bet man ti daryti pirštai neleidžia....tai vienintelis ir nepakartojamas šuo, su kuriuo turimas ryšys unikalus....daugiau su niekuo tokio ryšio negali būti....tas beprotiškas laukimas užmuša, vis laiks nuo laiko tikrina tikėjimą ir, svarbiausia, ryžtą....nuolatiniai gavimai per nagus vis po truputį žudo "viskas bus gerai. aš žinau tai. aš padarysiu, kad taip būtų."..bet kas nutiks, kai tikrai visiškai pasakysite: "neverta."..ar: "užteks. nebėra prasmės..viskas prarasta.."..?..turbūt bus dar sunkiau nei dabar....vienintelis dalykas kuris nuo jūsų nepriklauso yra mirtis....visa kita - jūsų rakose....nėra nieko sumautesnio kaip pasiduoti....nes niekada nėra pakankamai rimtos priežasties tai padaryti....