Maisto vagystes

Gintautë · 12-01-2007, 08:33

labas.Kaip Jus atpratinot saviskius nesokti ant stalo? vagia viska is lekstes ir dar urzgia. kova inirtinga uz buvi. mes visa seimyna itemptame kovos lauke. isibegeja , uzsoka ant suolo, veliau ir ant stalo. nepadeda nei pipirai, uztepti ant nosies, o garstycios- tai skanestas.

wolfin · 12-01-2007, 08:59

nu va, prasidejo skraidymo faze.
padeda, skrydis zemyn is karto paciupus uz pakarpos.
siaip apie metus pusantrus, atpranta taip daryt.
Gierka irgi skraido kai kariasi ir jau pradeda atsargiau elgtis, pradeda atejes atsisesti ir laukti, kada gal but kas nors ims ir nukris. jei lipa, grieztas ne ir skrydis t.y. suns nubloskimas uz pakarpos ant zemes.
del traumu ar kaulu luziu galit nesibaimint, cia ne cukriniai suniukai, atsparus.

ir bandykit mokint, kai kas nors yra ant stalo tegul prieina jei labai nori, bet atsiseda ir laukia. pradzioj bus sunku, bet greitai "pagaus kampa" ir puikiai sedes ir kantriai lauks.

Vaiva · 12-01-2007, 11:56

Bruknė iki šiol vagia kai nematom. Arba kai matom lyg tarp kitko pro šalį praeidama pabando. Nepadėjo nei ant stalo sudėti česnakai, nei garstyčiom aptepliotas sūris. Ginta, skaityk temą "mažo vilkiuko auklėjimas", ten pamatysi, kad su jais visais taip ir ne kitaip... Ir be griežtumo nieko nebus.

wolfin · 12-01-2007, 13:24

kai vaziavom i pasualine sunu paroda i Poznane nakvojom Varsuvoje pas Agnieska ir Cheo, jam dabar jau visi 2 metukai, tai sake, kad iki pusantru laipiodavo, nors ir baudziamas buvo, o po to viena diena eme, ir nebedare to.
Taciau baudimas ir pas ja yra toks kaip jau sakiau, uz sprando ir skrydis.

vike · 12-01-2007, 16:01

Vaidžiui kliuvo toks vienas skrydis nuo jos.. Ir kaip galėjo nekliūti

Jugi mano vaikas galvojo jam išeis tyliai, kol visi kambary, virtuvėje nuknisti širdeles nuo stalo, pavyko, bet garsiai

Dabar, kai nežiūriu lipa. Kai žiūriu, galiu mėsą būt ant stalo pasidėjus, jis šalia stovi, ir neima, nebent pajaučia, kad pavyks didvyriui, tada mėgina imt, bet šiaip nebe. Kai valgau dažniausia, pas mus tokios aukštos kėdės, susikrauna savo priekines lepšes ant jų, pusę kūno pasideda ant kėdės, ir tipo draugiškai sėdim kartu, atrodo iš tiesų labai gražiai

dar dažnai būna, kai kas ant stalo, ir jam labai jau knieti pasižiūrėti kas ten toj lėkštėj tai ateina pas mane pasimyluoti, jugi jis labai geras

ir tik taip suka galvą suka link lėkštės kol jau nosis joje beveik.. Anksčiau tai griebdavo viską naglai, iš keptuvės kepamą mėsą, ir t.t. dabar kažkaip kuo toliau, tuo geriau, nors namie nebuvo skraidinamas (Daiva mane nudauš

) , tiesiog visad nustumiamas, kelis kartus staigiai parguldytas ant žemės.
Oi vos nepamiršau paminėti, kad kai ateina svečių, ir kai jie valgo, jei aš kur nueinu, šakės

jei enmokės elgtis su šunimi, tai liks nevalgę, bo mažasis šeimininkas kuo puikiausiai prispaus svečius prie sienos ir atims viską ką ras

Svečių visada laukiam, neišsigąskit

12-01-2007, 08:59	#2
wolfin Moderator Join Date: Sep 2003 Location: Where the wolf lives Posts: 6,095	nu va, prasidejo skraidymo faze. padeda, skrydis zemyn is karto paciupus uz pakarpos. siaip apie metus pusantrus, atpranta taip daryt. Gierka irgi skraido kai kariasi ir jau pradeda atsargiau elgtis, pradeda atejes atsisesti ir laukti, kada gal but kas nors ims ir nukris. jei lipa, grieztas ne ir skrydis t.y. suns nubloskimas uz pakarpos ant zemes. del traumu ar kaulu luziu galit nesibaimint, cia ne cukriniai suniukai, atsparus. ir bandykit mokint, kai kas nors yra ant stalo tegul prieina jei labai nori, bet atsiseda ir laukia. pradzioj bus sunku, bet greitai "pagaus kampa" ir puikiai sedes ir kantriai lauks. __________________

12-01-2007, 13:24	#4
wolfin Moderator Join Date: Sep 2003 Location: Where the wolf lives Posts: 6,095	kai vaziavom i pasualine sunu paroda i Poznane nakvojom Varsuvoje pas Agnieska ir Cheo, jam dabar jau visi 2 metukai, tai sake, kad iki pusantru laipiodavo, nors ir baudziamas buvo, o po to viena diena eme, ir nebedare to. Taciau baudimas ir pas ja yra toks kaip jau sakiau, uz sprando ir skrydis. __________________

12-01-2007, 08:33	#1
Gintautë Junior Member Join Date: Sep 2006 Posts: 84	labas.Kaip Jus atpratinot saviskius nesokti ant stalo? vagia viska is lekstes ir dar urzgia. kova inirtinga uz buvi. mes visa seimyna itemptame kovos lauke. isibegeja , uzsoka ant suolo, veliau ir ant stalo. nepadeda nei pipirai, uztepti ant nosies, o garstycios- tai skanestas.

12-01-2007, 11:56	#3
Vaiva ir Brukne Join Date: May 2006 Location: Vilnius Posts: 1,768	Bruknė iki šiol vagia kai nematom. Arba kai matom lyg tarp kitko pro šalį praeidama pabando. Nepadėjo nei ant stalo sudėti česnakai, nei garstyčiom aptepliotas sūris. Ginta, skaityk temą "mažo vilkiuko auklėjimas", ten pamatysi, kad su jais visais taip ir ne kitaip... Ir be griežtumo nieko nebus.

12-01-2007, 16:01	#5
vike Member Join Date: Jan 2005 Location: Klaipėda Posts: 672	Vaidžiui kliuvo toks vienas skrydis nuo jos.. Ir kaip galėjo nekliūti Jugi mano vaikas galvojo jam išeis tyliai, kol visi kambary, virtuvėje nuknisti širdeles nuo stalo, pavyko, bet garsiai Dabar, kai nežiūriu lipa. Kai žiūriu, galiu mėsą būt ant stalo pasidėjus, jis šalia stovi, ir neima, nebent pajaučia, kad pavyks didvyriui, tada mėgina imt, bet šiaip nebe. Kai valgau dažniausia, pas mus tokios aukštos kėdės, susikrauna savo priekines lepšes ant jų, pusę kūno pasideda ant kėdės, ir tipo draugiškai sėdim kartu, atrodo iš tiesų labai gražiai dar dažnai būna, kai kas ant stalo, ir jam labai jau knieti pasižiūrėti kas ten toj lėkštėj tai ateina pas mane pasimyluoti, jugi jis labai geras ir tik taip suka galvą suka link lėkštės kol jau nosis joje beveik.. Anksčiau tai griebdavo viską naglai, iš keptuvės kepamą mėsą, ir t.t. dabar kažkaip kuo toliau, tuo geriau, nors namie nebuvo skraidinamas (Daiva mane nudauš ) , tiesiog visad nustumiamas, kelis kartus staigiai parguldytas ant žemės. Oi vos nepamiršau paminėti, kad kai ateina svečių, ir kai jie valgo, jei aš kur nueinu, šakės jei enmokės elgtis su šunimi, tai liks nevalgę, bo mažasis šeimininkas kuo puikiausiai prispaus svečius prie sienos ir atims viską ką ras Svečių visada laukiam, neišsigąskit